Registracijos forma

Privatumo nuostatai

 

 

ĮŽANGA

Šie Konfidencialumo nuostatai  atitinką  Europos Parlamento ir Tarybos 1995 m. spalio 24 d. direktyvą 95/46/EB „Dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo“ ir Europos Parlamento ir Tarybos 2002 m. liepos 12 d. direktyvą 2002/58/EB „Dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių)“.

Tinklalapis Enterbank.lv

Tinklalapį enterbank.lv valdo Ventspilio skaitmeninis centras, Akmenų g. 3 Ventspilis, Latvija, LV-3601, Reg. Nr.  90001517332. Ventspilio skaitmeninis centras gerbia jūsų privatumą ir yra įsipareigojęs išlaikyti renkamų asmeninių duomenų privatumą bei konfidencialumą. Mūsų Privatumo nuostatų tikslas yra parodyti tvirtą mūsų bendrovės įsipareigojimą saugoti visų asmenų, kurie teikia asmeninius duomenis Ventspilio skaitmeniniam centrui ir jam priklausantiems tinklalapiams, privatumą ir apsaugą. Šiuose Privatumo nuostatuose aprašoma, kaip mes renkame informaciją iš jūsų ir apie jus, ir ką mes darome su šia informacija, kad jūs galėtumėte nuspręsti, teikti mums asmeninę informaciją ar ne.

Apsilankę svetainėje ENTERBANK ar kitokiomis priemonėmis pateikę savo asmeninę informaciją Ventspilio skaitmeniniam centrui, jūs sutinkate su priemonių, aprašytų šiuose Privatumo nuostatuose, taikymu.

Taikant šiuos Privatumo nuostatus, terminas „lankytojas“ reiškia mūsų svetainių lankytojus, kurie dar nėra inkubatoriaus nariai, tuos, kurie tampa inkubatoriaus nariais, taip pat tuos, kurie netampa nariais, nepriklausomai nuo to, ar jūs įkeliate informaciją į mūsų svetaines, ar atsisiunčiate ją, ar tik apsilankote mūsų svetainėse. Naudodamiesi mūsų svetainėmis galite pasirinkti neteikti tam tikros informacijos, bet tada jums gali nepavykti pasinaudoti daugeliu jos funkcijų.

1. KĄ MES RENKAME IR KUR?

Informacija, kurią mes renkame, gali būti jūsų asmeninė informacija, pavyzdžiui, jūsų vardas, kontaktinė informacija, IP adresai, interneto pokalbių pranešimai, produktų ir paslaugų pasirinkimai bei užsakymai arba kiti dalykai, kurie identifikuoja jus asmeniškai.

Apskritai, mes galime rinkti informaciją apie jus šiais būdais:

  • jūs galite pateikti savo asmeninę informaciją mums per interneto pokalbius, elektroniniu paštu ar kita rašytine korespondencija, pokalbiu telefonu, internetu grįstomis formomis ar kitokiomis priemonėmis;
  • mes naudojame automatines technines priemones, pvz. slapukus informacijai apie visus mūsų svetainės lankytojus rinkti;
  • per trečiųjų šalių paslaugų teikėjus ir
  • Europos Sąjungoje esantys ENTERBANK filialai gali suteikti ENTERBANK asmeninę informaciją apie savo būsimus arba dabartinius narius.

Apsilankymas tinklalapiuose

Jūs galite apsilankyti mūsų svetainėje šiais būdais:

  • naudodami savo naršyklę, kad patektumėte į mūsų interneto svetaines, įskaitant (bet neapsiribojant) www.enterbank.lv, www.enterbank.lt;
  • žiūrėdami reklamą, rodomą trečiųjų šalių svetainėje, kurios turinys teikiamas mūsų interneto serverio;
  • skaitydami el. laišką, kurio turinys pateiktas mūsų ar trečiųjų šalių interneto serverių.

 

Jums lankantis mūsų svetainėje, serveris registruoja jūsų IP adresą (unikalius tinklo adresus), jūsų apsilankymo laiką bei trukmę ir jūsų apsilankymo mūsų svetainės tinklalapiuose laiką bei trukmę. Jei patenkate į mūsų svetainę paspaudę mokamą reklamą (įskaitant mokamus paieškos mechanizmo rezultatus) arba per el. laiško nuorodą, mes fiksuojame jūsų apsilankymo per šią nuorodą atsekimo informaciją. Jei atvykstate į mūsų svetainę, paspaudę nemokamą nuorodą, pavyzdžiui, nuorodą į nemokamus paieškos rezultatus arba neremiamą nuorodą į kitą svetainę, mes galime užfiksuoti jūsų apsilankymo iš šio šaltinio sekimo informaciją, tiek, kiek pavyks tai padaryti. Mes taip pat galime fiksuoti informaciją apie jūsų kompiuterio naršyklės tipą ir operacinę sistemą.

Jums lankantis svetainėje, mes tikriausiai patalpinsime jūsų kietajame diske slapuką. Slapukas yra unikalus raidinis–skaitinis identifikatorius, kurį naudojame, siekdami nustatyti unikalių mūsų svetainės lankytojų skaičių, nepriklausomai nuo to, ar šie lankytojai yra pakartotiniai ir koks jų vizito šaltinis. Slapukai negali būti paleidžiami kaip programa arba naudojami perduoti virusams. Kiti serveriai negali jų perskaityti, iš jų negali būti renkama asmeninė informacija. Jie yra tiesiog identifikatoriai, bendrinami tarp jūsų ir mūsų, kad galėtume patobulinti paslaugas, kurias siūlome jums mūsų svetainėje. Jei nenorite, kad jūsų kompiuteryje būtų talpinami slapukai, galite juos uždrausti savo naršyklėje. Pasirinktis, leidžianti tai padaryti, paprastai yra naršyklės saugumo nustatymų skyriuje. Tačiau atkreipkite dėmesį, kad visam laukui išjungę savo naršyklėje slapukus, galite apsunkinti naudojimąsi mūsų svetaine, taip pat kitomis svetainėmis bei interneto paslaugomis.

Internetinis indikatorius yra nedidelis grafinis elementas (dažniausiai 1 taškas x 1 taškas), integruotas į interneto reklamą, el. laišką arba tinklalapį mūsų svetainėje, tačiau nematomas jums. Jums peržiūrint mūsų svetainės tinklalapį, el. laišką ar reklamą, jūsų naršyklė užklaus žiniatinklio indikatorių iš interneto serverio, kuris įdės į jūsų naršyklę slapuką, turintį unikalų identifikatorių. Šis unikalus identifikatorius bus susietas su prisijungimo informacija, kuri naudojama sekti jūsų judėjimą mūsų svetainėje, siekiant nustatyti turinio ir reklaminės kampanijos efektyvumą.

Mes nerenkame asmeninės informacijos apie jus, kai lankotės internete, tačiau apsilankymo informacija gali būti susieta su kita informacija (įskaitant asmeninę informaciją), kurią mes gauname iš jūsų per pokalbius, internetu grįstas formas ir kitomis priemonėmis, kurias aprašome šiuose Privatumo nuostatuose.

Nuorodos į ne ENTERBANK svetaines

Jūsų patogumui ir susipažinimui mes galime pateikti nuorodas į trečiųjų šalių svetaines. Tų svetainių privatumo priemonės gali skirtis nuo ENTERBANK priemonių, jų ENTERBANK nevaldo ir joms netaikomi šie Privatumo nuostatai. Mes nedarome jokių pareiškimų apie trečiųjų šalių interneto svetaines. Rekomenduojame Jums įvertinti jų privatumo politiką prieš pateikiant jiems savo asmeninius duomenis.

Slapta informacija

Mes tikslingai nerinksime ir nelaikysime, taip pat nenorime, kad jūs teiktumėte kokios nors informacijos apie savo medicininę arba sveikatos būklę, rasę ar etninę kilmę, politines pažiūras, religinius ar filosofinius įsitikinimus ar kitą delikačią informaciją.

Vaikų privatumo internete apsauga

Mūsų paslaugos nėra sukurtos arba skirtos vaikams iki 14 metų ir mes tikslingai nerinksime ir nelaikysime informacijos apie asmenį iki 14 metų amžiaus.

2.   KAM MES NAUDOJAME ŠIĄ INFORMACIJĄ?

Asmeninė informacija

Mes galime panaudoti jūsų informaciją apdorodami jūsų užklausas apie paslaugas, teiktume paslaugas, bendrautume su jumis apie paslaugų užklausas, suteiktumėme prieigą prie saugių svetainės sričių ir galėtumėme peržiūrėti, kurti ir nuolat tobulinti produktus, paslaugas ir siūlymus, teikiamus internetu. Mes taip pat naudojame šią informaciją siekdami aptikti ir užkirsti kelią apgaulėms ar piktnaudžiavimui mūsų svetainėje ir leisti trečiosioms šalims atlikti technines, logistines ar kitas funkcijas mūsų vardu.

Kontaktinė informacija

Mes naudojame lankytojo duomenis siųsdami informaciją apie mūsų įmonę lankytojams ir, kai reikia, susisiekdami su jais. Mes taip pat naudojame surinktą informaciją siekdami pagerinti mūsų svetainės turinį, taip pat kaip mūsų darbuotojų mokymo priemonę. Lankytojams suteikta galimybė rinktis, kai mes prašome jų pateikti informaciją.

Apsilankymo svetainėje informacija

Mes naudojame apsilankymo svetainėje informaciją siekdami įvertinti susidomėjimą tinklalapiais, plėtoti savo tinklalapius bei rinkodaros planus, pritaikyti svetainės turinį jūsų poreikiams, remdamiesi jūsų veiksmais per pastaruosius vizitus ir administruodami savo svetainę.

  • Mes naudojame lankytojų IP adresą siekdami padėti diagnozuoti problemas, susijusias su mūsų serveriais ir administruoti mūsų svetainę.
  •  Mes naudojame slapukus, kad jie galėtų padėti mums atpažinti lankytojus (tik jų skaičių), kai jie grįžta į mūsų interneto svetainę, pavyzdžiui, jei yra 1 000 vizitų į mūsų interneto svetainę per tam tikrą dieną, mes galime naudoti slapukus nustatydami, kiek iš šių apsilankymų vyko per tą pačią naršyklę (tas pats lankytojas). Mes taip pat galime naudoti slapuką nustatydami, ar tam tikras lankytojas aplankė mūsų svetainę daugiau kaip vieną kartą, ir kiekvieno apsilankymo šaltinį. Mes taip pat naudojame slapukus, kad: jie leistų mums pritaikyti turinį jūsų poreikiams; surinktume anoniminius, suvestinius statistinius duomenis, kurie leistų mums suprasti, kaip vartotojai naudojasi mūsų svetaine ir padėtų pagerinti mūsų svetainės struktūrą (mes negalime tokiu būdu nustatyti lankytojų tapatybės); suskaičiuotume anoniminius mūsų svetainių naudotojus.

Mes naudojame informaciją, kurią jūs pateikiate telefonu, per interneto pokalbius, el. paštu, per interneto formas ir kitais būdais, kad praneštume jums apie paslaugas, kurios galėtų jus sudominti. Jei nuspręsite naudoti tam tikrą interneto paslaugą, naudodami interneto formą, mes pasinaudosime informacija, kad sukurtume jums abonementą ir prieigą prie paslaugų. Informacija, kurią pateikiate raštu, pavyzdžiui, per interneto pokalbį, el. paštu, ir interneto formas, archyvuojama ir gali būti susieta su jūsų apsilankymo interneto svetainėse duomenimis. Jūsų telefono pokalbis gali būti įrašytas, siekiant užtikrinti paslaugų kokybę, ir mes galime įvesti jūsų pateiktą informaciją telefonu į savo sistemas, kad panaudotume šioje dalyje nurodytais tikslais.

3. ASMENINĖS INFORMACIJOS ATSKLEIDIMAS

Asmeninė informacija, kurią mes renkame, yra skirta tik vidiniam naudojimui ir jos neleidžiama skleisti kam nors ne iš Ventspilio skaitmeninio centro (išskyrus trečiųjų asmenų paslaugų teikėjus, kurie Ventspilio skaitmeninio centro vardu vykdo tam tikras funkcijas, tačiau šiuo atveju bus dalinamasi tik ta asmenine informacija, kurios pagrįstai reikia jų funkcijoms atlikti, ir jiems nebus leista jos naudoti kokiais nors kitais tikslais), nebent patys sutinkate tokią informaciją atskleisti.

Mes galime atskleisti jūsų informaciją atitinkamoms institucijoms, jeigu jūs pažeidžiate mūsų taisykles ir sąlygas ar svetainės taisykles arba jeigu mes privalome atskleisti ar pasidalinti jūsų asmeniniais duomenimis vykdydami tam tikrus teisinius įsipareigojimus. Tai gali būti keitimasis informacija su kitomis įmonėmis ir organizacijomis siekiant apsisaugoti nuo sukčiavimo. Visų pirma mes galime atskleisti surinktą informaciją tretiesiems asmenims, kai manome, jog tai būtina laikantis įstatymų, įgyvendinant savo juridines teises, apsaugant kitų asmenų teises ir saugumą arba padedant užkirsti kelią sukčiavimui, kontroliuoti šlamštą ar kitokį nepageidaujamą elgesį.

Mes galime atskleisti renkamą informaciją tretiesiems asmenims, jeigu ši informacija reikalinga, kad tretieji asmenys suteiktų mums paslaugas, su sąlyga, kad trečioji šalis sutiko taikyti bent jau tokio pat lygio privatumo apsaugą, kuri aprašyta šiuose Privatumo nuostatuose, ir šią informaciją leidžiama naudoti tik teikiant mums paslaugas.

4.    JŪSŲ INFORMACIJOS SAUGUMAS

Ventspilio skaitmeninis centras laikosi geriausių verslo praktikų principų, susijusių su saugumo priemonėmis užkertant kelią mūsų turimos informacijos praradimui, piktnaudžiavimui ja ir jos keitimui. Mes naudojame įvairias saugumo priemones siekdami apsaugoti mūsų renkamą informaciją, kaip tai privaloma tokio tipo informacijai, įskaitant šifravimą, užkardas ir prieigos valdiklius. Mes saugome informaciją, kurią Jūs pateikiate mums kompiuterinėje sistemoje, esančioje kontroliuojamame punkte su riboto priėjimo galimybe. Lankytojų tekstinė informacija perdavimo metu šifruojama, mūsų įmonės duomenų bazės yra prieinamos tik Ventspilio skaitmeninio centro darbuotojams, rangovams ir jų atstovams, jiems turint tam pagrindą, ir kai yra žinoma, kas sudarė konfidencialumo ir neatskleidimo sutartį su Ventspilio skaitmeniniu centru ir yra saistomas ja. Visi duomenys yra saugomi serveriuose Europos Sąjungoje – Latvijoje. Ventspilio skaitmeninis centras neprisiima atsakomybės už turinį, kurį naudotojai skelbia arba saugo enterbank.lv.

5. VARTOTOJO ATSAKOMYBĖ

Vartotojai pripažįsta ir sutinka, kad jie prisiims šiuos įsipareigojimus, susijusius su turiniu, kurį jie skelbs arba saugos Enterbank.lv:

turinys nebus neteisėtas, užgaulus, įžeidžiantis, šmeižikiškas ar rasistinis;
jis nepažeis trečiųjų šalių asmens teisių arba asmeninių duomenų;
jis nepažeis intelektinės nuosavybės teisių;
jis jokiu būdu nebus kriminalinio nusikaltimo dalimi;
jis atitiks galiojančius nacionalinius, Europos ir tarptautinius teisės aktus.

Vartotojas pats atsako už tai, kad skelbiamo turinio informaciją naudoja kiti vartotojai, o Ventspilio skaitmeninis centras jokiu atveju negali būti laikomas atsakingas už jos tikslumą ir naudingumą.

6.    DUOMENŲ VIENTISUMAS

Renkami asmeniniai duomenys atitinka tikslus, kuriems jie turi būti naudojami. Ventspilio skaitmeninis centras imasi pagrįstų priemonių užtikrinti, kad duomenys yra patikimi naudoti pagal paskirtį, tikslūs, išsamūs ir šiuo metu galiojantys.

 7.   TEISĖ SUSIPAŽINTI SU SAVO ASMENINĖ INFORMACIJA

Jei manote, kad bet kokia asmeninė informacija, kurią mes turime apie jus, yra neteisinga, arba yra ar buvo arba gali būti netinkamai panaudota, susisiekite su mumis adresu support@enterbank.lv, ir mes imsimės priemonių ištaisyti ar pašalinti informaciją arba apriboti jos naudojimą, jeigu reikia.

8.  TIKRINIMAS

Ventspilio skaitmeninis centras naudoja savo veiklos vertinimo metodą, siekdamas užtikrinti Privatumo nuostatų laikymąsi. Ventspilio skaitmeninis centras reguliariai tikrina, kad Privatumo nuostatai būtų teisingi, visapusiški, aiškiai išdėstyti, visiškai įgyvendinti ir atitiktų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB, bei kasmet rūpinasi, kad būtų užtikrinta, jog laikomasi visų atitinkamų privatumo praktikų. Centre įdiegtas tinkamas darbuotojų mokymas ir vidinės procedūros, pagal kurias periodiškai atliekami objektyvūs taisyklių laikymosi patikrinimai.

9.   PAKLAUSIMAI IR SKUNDAI

Jei turite klausimų arba skundų, susijusių su šiais Privatumo nuostatais arba mūsų informacijos rinkimo praktika, prašome susisiekti su mumis adresu support@enterbank.lv arba rašyti mums adresu ENTERBANK Ventspils Digital centre, Akmenu str. 3, Ventspilis, Latvija, LV-3601. Mes ištirsime problemą ir įsipareigosime išspręsti bet kokį jums kylantį klausimą dėl privatumo. Jei jūsų užklausa nebuvo iki galo išnagrinėta ir esate lankytojas, gyvenantis Europos Sąjungoje, galite kreiptis į Europos duomenų apsaugos institucijas.

9.   KEITIMAI

Mūsų verslas nuolat keičiasi ir mūsų Privatumo nuostatai taip pat gali laikas nuo laiko keistis. Jūs turėtumėte reguliariai lankytis mūsų svetainėje, kad pamatytumėte naujausius pakeitimus, tačiau mes niekada nekeisime mūsų politikos ir praktikos iš esmės, kad surinktos asmeninės informacijos sauga nesumažėtų be jūsų išankstinio sutikimo. Šie Privatumo nuostatai buvo paskutinį kartą atnaujinti 2012 m. vasario 22 d.

 

 

 

I agree to terms above
click on the image to reload it
Click to reload image
To successfully finish registration, please write math equation result in the upper field.
Visos
Verslo
Narių
Renginiai

Naujienos

2014-03-25 Sukurta nemokama e-paslauga išrašyti sąskaitoms

Klaipėdiečių kompanija UAB "Creative partner" sukūrė įrankį, leidžiantį verslu užsiimantiems žmonėms ir įmonėms nemokamai išrašyti ir atsispausdinti sąskaitas.

Kviečiame naudotis http://saskaita123.lt/ 

2013-06-20 Kūrybinės industrijos vs laisvė

Kalbant apie Kūrybinių industrijų (KI) perspektyvas Klaipėdoje, reikėtų sudėlioti globalizacijos politikos ir lokalių verčių žemėlapį, paskaičiuoti kūrybinių industrijų įsigalėjimo Klaipėdoje pliusus ir minusus ir sėkmės laipsnį. O dar svarbiau išsiaiškinti kieno atžvilgiu, kokiame kontekste ir svarbiausia kas tampa, gali tapti, taps pliusu, o kas minusu.  Todėl šis tekstas yra užrašytas tezėmis, teiginiais, pastebėjimais ir citatomis. Kiekvienas iš teiginių kiekvienam skaitytojui gali pasirodyti minėtais pliusu ar minusu arba dvilypiu talpinančiu abu galimus pasirinkimo variantus. Ar tikrai KI iš kūrėjo atima laisvę kurti ir mąstyti? Ar tikrai KI nustumia į šalį tikrąjį meną? Ar Klaipėdos kultūros vartotojų bendruomenė yra pasiruošusi dalyvauti KI? Kas yra KI iš tikrųjų. Ką jų suklestėjimas reiškia? Ko tikėtis iš kultūros ir meno ateityje? Deja, vieno atsakymo nėra, kartais klausimas prognozuojantis ateitį yra žymiai svarbesnis, nei žinojimas kuri pozicija laimi šiandieną, kadangi šiuolaikinėje itin paslankioje kultūroje bet kada ir bet kur įmanomas autentiškų patirčių, atminties, istorijos perkonstravimas, manipuliacija, ir saugi koegzistencija su simuliakrine tapatybe.               

  • Į Klaipėda atvykau kurti ir gyventi 2000 m. Atvykau kūrybinės laisvės iliuzijos ir „laukinių vakarų“ paviliotas. Klaipėdą pasirinkau sąmoningai, kaip miestą kuriame kultūriniai procesai ir jų reformos turėtų vykti ženkliai greičiau nei kituose Lietuvos didmiesčiuose.
  • Tuomet kūrybinėmis industrijomis dar nekvepėjo, tačiau apie Tabako fabriko panaudojimą kultūrinėms reikmėms buvo kalbama. Tiesą sakant jis ir buvo naudojamas, tik stichiškai, nors ir sezoniškai, daugiausia rudenį. Čia „Rudens sezono Tabako fabrike“ metu vykdavo ne tik teatro, bet ir šiuolaikinio šokio, vizualiųjų menų ir klubinės kultūros projektai, puikiai prie nušiurusios aplinkos pritapo mažųjų kino formų festivalis „Tinklai“.
  • „Projekto organizatoriai žadėjo, kad šiemet žiūrovų suolai negrius, kaip atsitiko pernai. Kur kas didesnė problema, ar bus galimybė kitais metais rengti „Rudens sezoną Tabako fabrike“ – pastato likimas kol kas neaiškus [...]“.[1]
  • Tas pastatas ištrupėjusiais dantimis, suskirdusių dažų sienomis, tabako dulkėmis išklotomis grindimis, šiltai purvina atmosfera ir skardiniu angaru, skleidė anarchijos atmosferą ir leido mėgautis alternatyvios kultūros samprata Klaipėdos menininkams.    
  • Šiandieninėje kultūroje, kuri sparčiai transformuojasi į kūrybines industrijas būdinga decentralizacija, vietoje vieno „prabuoto“ ir „aprobuoto“ traukos centro atsiranda daug skirtingo tipo, skirtingos ideologijos centrų. Marginali teritorija atsiduria mainstreame.
  •  Šiuolaikinėje Klaipėdos kultūroje iki šiol nėra nei aiškiai išreikštos „pozicijos“ nei „opozicijos“. Nėra ir šiuolaikinio meno scenos, tik keli menininkai kuriantys šiuolaikinį meną ir galbūt laikinai gyvenantys Klaipėdoje.
  • Tačiau dėl to nereikėtų nusiminti, kadangi KI yra labiau siejamos su tarpdiscipliniškumu ir komercija. Didelę KI kūrybinių projektų dalį sudaro fotografijos, televizijos ir vaizdo projektai, o tarpdisciplininė kultūra apima daugelį visuomenės gyvenimo sričių: miesto erdvėje plėtojamos komunikacijos priemonės, verslo strategijos, viešųjų organizacijų rėmimo priemonės, kultūros bei politikos „valdymas“ bei elektroninė komercija.
  •  Menas vis labiau tampa istoriniu archyvu, dokumentika, socialiniu tyrimu, protesto akcija ir vis labiau gręžiasi į savo ištakas, kuomet buvo sinkretiškas, neatskiriamas nuo mokslo ir technologijų.
  • Šį pokrypį lemia ne kultūriniai, tačiau politiniai svertai. Kultūra eina ekonomikai, o ši politikai iš paskos. Menas yra tiesiogiai priklausomas nuo rinkos, kurios formavimuisi klaipėdietiškas „glokalumas“, savitas kūrybinių industrijų koloritas būtų itin sveikintinas.
  • Kuriant vienokį ar kitokį „šiuolaikinio meno“ formatą vietinis koloritas labai svarbus. Tačiau ji formuoja žmonės kurie keičia aplinką kurioje gyvena. Jeigu menininkai meninėse praktikose strategiškai nuosekliai nedirbs tarkim su uostamiesčio urbanistika, pajūrio peizažu, paukščių migracija, nedresuos žuvėdrų bei Neringos šernų, ir panašiai ką būtų galima įvardinti vietiniu koloritu, tai šis koloritas savaime nepagimdys „formato“. Jeigu žinia akcentuojanti tąją vietos specifiką nebus paskleista per meno kūrinį ir su juos susijusias meno proceso procedūras, apie kažkokį vietinį koloritą niekas taip ir nesužinos. Klaipėdą visomis prasmėmis (turizmas, menas, smulkusis verslas ir kt.) išgelbėtų orientacija į glokalumą. KI – kad ir globalizuojantis reiškinys, galinga niveliacijos sistema, bet šiuo atveju stipriai pasitarnautų užtikrinant finansinius, ekonominius, žmogiškųjų resursų srautus.
  • Klaipėdos meno pasaulyje išskirtinį „glokalumo“ efektą pasiekti būtų sunku, mat čia ramiai koegzistuoja trys pasauliai - menininkai gyvenantys dar 19 amžiuje ir besikeliantys su Monet saule; alternatyviais save vadinantys menininkai ir meno renginius bei juos pristatančių viešųjų renginius įstaigų segmentas, biudžetinių kultūros įstaigų kuruojamos kultūros sektorius. Kartais jie formaliai persipina, tačiau šis heterogeninis junginys būna trumpalaikis ir nepatvarus, bei iškrenta socialinės neteisybės ir identiteto nuosėdomis.
  • Klaipėdoje yra juntamas kritinės kuriančiosios ir reflektuojančiosios, vertinančiosios kultūros vartotojų masės trūkumas. Jį tolydžio mažėja dėl racionalios, kūrybinius eksperimentus, ir elementarią menininkų būtį palaikančios miesto kultūrinės koncepcijos, meninių veiklų kokybės diferenciacijos, lėšų kryptingam postūmiui kuria nors kryptimi nebuvimo. Dominuoja liberalus lėšų skirstymas, kuris garantuoja egzistavimo paįvairinamą retais „stryktelėjimais“ sostinės bei pasaulinių tendencijų horizonto linkui.
  • Šią nišą bemat užima pramogų kultūra ir kūrybinės industrijos, kurios dėl savo komercinio pagrindo yra labai palankios į inovacijas pasiruošusiai investuoti pramogų kultūrai. 
  • „[...] Lietuvoje kūrybinės industrijos siejamos ne tik su šalies ūkio atgaivinimu, bet ir nauja komunikacine meno samprata, nauju požiūriu į menus ir menininkus bei jų vietą visuomenėje. Kūrybinėse industrijose palaikomas komunikacijos kaip reikšmių kūrimo ir keitimosi jomis požiūris kaip pranešimai ar tekstai sąveikauja su žmonėmis, kad sukurtų reikšmes. Lietuvoje paplitusi romantinė meno koncepcija neskatina meno ir rinkos sąveikos. Nauja kultūros ir meno situacija neatsispindi Lietuvos švietimo institucijose: čia meno samprata dažniau yra siejama su įsitvirtinimu meno pasaulyje ir pripažinimu tarp profesionalų, o ne su meno galimybe tapti socialiniu ištekliumi, kūrybiško vartojimo objektu platesnei visuomenei [...]“.[2]
  •  Ar iš tiesų KI vs MENAS?
  • KI, kartais dar vadinamos kūrybine ekonomika, išreiškia menų susiliejimą su naujųjų medijų (informacijos ir komunikacijos) technologijomis bei žinių ekonomika. Kitaip tariant, KI – sintetinė veikla, reikalaujanti ne vien meninių, bet ir vadybinių gebėjimų, kultūros bei informacinių technologijų išmanymo. Kūrybinės industrijos neatsiejamos nuo naujosios žiniasklaidos (naujųjų medijų), globalizacijos ir žinių ekonomikos.        
  • KI – labiau tinka „medijiniams“ menams realizuoti, kadangi pastarieji lankstesni, nei tradicinės medijos tiek turinio, tiek pristatymo, tiek ekspoziciniu formatu. Klaipėdoje, betgi vis dar dominuoja tradicinė kultūra. Todėl KI regis tartum kapitalizmo baubas surysiantis paskutinius menininko nepriklausomybės likučius.
  • Redas Diržys ir Gintautas Mažeikis - abu teisūs.[3]
  • „Kol kritinė menininkų masė nesuvoks, kad jų vaidmuo šioje visuomenėje atneša pelną ne jiems, bet jais manipuliuojančioms struktūroms“, - sako šiame straipsnyje R. Diržys.
  • Kita vertus, lazda turi du galus. Patys menininkai neretai kreipiasi pagalbos į tas struktūras, prašydami suorganizuoti, „išprominti“, „išpiarinti“ ir padėti parduoti savo meno kūrinius.
  • Dar kitą vertus, tikroji laisvė ir yra toks darbo pasidalijimas, kai kiekvienas daro tai ką moka geriausiai, o visa kita kas lieka po to yra neišvengiamas kompromisas. 
  • Ar sunku pradėti kūrybinį verslą? Ar galima išgyventi iš kūrybos? Kaip realiai įsivaizduojami miesto ir naujos kultūrinės erdvės – būsimo Klaipėdos kultūros fabriko, jame kuriančių menininkų ir kūrybinių verslų santykiai, kokia čia steigiamo meno ir verslo inkubatoriaus prasmė?
  • Ar gali meno ar kūrybos veiklos vystytis pagal verslo modelius? Kūrėjai, kurie save identifikuoja kaip menininkus, gauna pelną iš savo kūrybos, dažniausiai labai tiesiogiai, iš pirmojo pridėtinės vertės sluoksnio (t.y. tik nutapius paveikslą ar tik sukūrus dizaino objektą), visai neinvestuodami į savęs pristatymą, savo kūrybos tęstinumą per sąsajas su kitų sferų projektais ir pan.
  • Tikrojo, nevienadienio pelno neįmanoma uždirbti be pridėtinės vertės kūrimo, bet ši sąvoka daugelį vyresniosios kartos kūrėjų varo į neviltį.
  • Tiek Lietuvoje, tiek Europos šalyse tie menininkai kurie neturi gerų ryšių su galerijomis, nėra kviečiami į meno muges, bienales ir pan. (established artists), arba negyvena iš fondinių – projektinių – rezidencinių honorarų (beginners, emerging artists),  dalį laiko kuria produktą rinkai („ne meną“) , o laisvu laiku realizuoja savo idėjas, kurios formaliai neatsiperka (menas). 
  • Dalis minėto segmento menininkų taip įsitraukia į KI, jog palieka tiesioginį šiuolaikinio meno sektorių arba jame dalyvauja jau ne kaip kūrėjai, o KI atstovai (apšvietėjai, parodų architektai, IT specialistai, dizaineriai ir pan.).
  • Dalis minėto segmento menininkų save tapatina su „alternatyviąja kultūra“.
  • „Alternatyvioji kultūra“ KI inkubatorių nemėgsta.
  • Po 10 metų kalbų, dialogų ir monologų kūrybinės industrijos Klaipėdoje pradeda materializuotis Tabako fabriko konversijos į Kultūros fabriką būdu.  
  • Visi vėl pradeda domėtis kas tai yra tos kūrybinės industrijos arba KI.  
  • Taigi, KI, kartais dar vadinamos kūrybine ekonomika, išreiškia menų susiliejimą su naujųjų medijų (informacijos ir komunikacijos) technologijomis bei žinių ekonomika. Kitaip tariant, KI – sintetinė veikla, reikalaujanti meninių, vadybinių, gebėjimų, kultūros bei informacinių technologijų išmanymo. Kūrybinės industrijos neatsiejamos nuo naujosios žiniasklaidos (naujųjų medijų), globalizacijos ir žinių ekonomikos.         
  • Menas – ne tikslas, o kūrybiškumo skatinimo priemonė, teigia KI apologetai.
  • Toliau turėtų sekti mums gerai pažįstamas devizas – „Kiekvienas žmogus yra menininkas“.
  • Kūrybinės industrijos kaip ir populiarioji kultūra skatina neišsiskirti iš minios ir prie jos pritapti. Kūrybiniai sprendimai čia pakankamai racionalūs. Galima teigti, kad taip prarandama tapatybė. O alternatyva?  
  • Tikroji kūryba, kad ir kaip tai pompastiškai nuskambės yra neįmanoma be opozicijos kažkam – autoriui, vyriausybei, egzistuojančiai kultūros sistemai, be alternatyvos isteblišmentui arba vyraujančiam „mainstreamui“, arba popkultūrai, arba netgi sau pačiam.
  • Kūryba lankas, protestas - templė, strėlės – kūriniai. Nusišauti lanku – sunku. Belieka laidyti alternatyvos t.y. kritikos strėles į kitus nealternatyvius.
  • Alternatyva bijo oficialių erdvių „parketo“, nes tektų priimti isteblišmento iššūkį, t.y. taisyklių, elgesio, kūrybinės etikos, stiliaus, mados formatą.
  • Patekusį ant parketo „alternatyvščiką“, ištinka klaustrofobijos ir egsiztencinio birbesio priepuolis, pasireiškia nepilnavertiškumo kompleksas, nes nusipjauti ant parketo nepatogu, nesgi spjūvis turi būti estetiškas bei ironiškai patrauklus žiniasklaidai, kitaip norimo alternatyvaus feedbacko nebus. 
  • Isteblišmento atstovas Klaipėdos alternatyviame renginyje jaučiasi nepatogiai tik dėl to, jog gali išsitepti švarius rūbus „neformaliose erdvėse“ tiesiogine prasme.
  • Klaipėdoje alternatyva šiuolaikiniame mene suprantama kaip kažko neigimas iš principo.
  • Kita vertus, ši „neformali“ meno scena yra finansuojama iš tų pačių šaltinių kaip ir „oficiali“.
  • Gal reiktų liautis vaidinti nesuprastus menininkus, opoziciją, neformatą, alternatyvą, o persikvalifikuoti iš marginalų į kūrybos industrininkus?
  • Alternatyva. Neparsiduoti. Ar parsiduoti? Hm... Už kiek?
  • Parsiduoti teks. Kai kam tai bus kultūrinis šokas. Kita vertus, tai yra normali įprasto adaptacijos naujoje kultūroje proceso dalis. Sveiko organizmo reakcija.
  • Parsiduoti reikia, svarbiausia brangiai, bet tik tam, kad galėtum nupirkti kitą ir taip gauti laisvės iliuziją. Taip kuriasi rinka.
  • Lietuvos meno rinka itin silpna, o kultūrinė centralizacija itin didelė. Išlikti provincijoje įmanoma tik globalizuojantis - kuriant infrastruktūrą, stiprinant kultūrines institucijas.  Viešosioms Klaipėdos įstaigoms tapti aktyvių kultūrinių Lietuvos proceso dalimi šansų nėra.
  • KEPOS rengtuose susitikimuose su vietos kūrybine bendruomene buvo įvardinti stambiausi kūrybinio verslo Klaipėdoje sektoriai – leidyba ir vizualinis dizainas, reklama ir medijos (videomenas, filmai etc.). Todėl tikėtina, kad būtent jų atstovai susiburs fabrike. Vienintelė priežastis, kuri galėtų riboti sektorių bendradarbiavimą,– skirtingi rezidentų profesionalumo lygiai.
  • Kokiais kriterijais remiantis galėtų būti atrenkami rezidentai? Galimi pretendentai nurodė šiuos: finansiškai įgalus, išlaikęs bandomąjį laikotarpį, savo profesionalumą galintis įrodyti atliktų darbų ar būsimų idėjų portfolio.
  • Organizuojantys fabriko veiklas ir besiruošiantys čia kurti neretai tuos pačius dalykus suvokia skirtingai. Štai daugumai jaunųjų menininkų laisvė – tai noras niekieno nevaržomiems būti ir reikštis, o organizatoriai kalba apie finansinę nepriklausomybę. Kas ją užtikrins fabriko kūrėjui – fondai, miesto savivaldybė ar verslo sektorius? Šis klausimas lieka atviras.
  • Kaip iš meno „padaryti“ verslą ir ar būtina jį daryti kiekvienam? Iš kiekvieno menininko verslininko nepadarysi ir ne kiekvienas menininkas to nori.
  • Būsimo fabriko kūriniai – tai Klaipėdos veidas, todėl pats fabrikas duris atvers siekiantiems legalumo, profesionalo statuso ir prestižo. Tiems, kurie nori absoliučios laisvės, lieka asmeninės dirbtuvės, o „tusovkėms“ ir gyvenimui mene – loftai.
  • Alternatyvi istorija. Kas būtų jeigu..?  Kuo nuo kitų Lietuvos inkubatorių galėtų skirtis Klaipėdos kultūros fabriko veikla?
  • 2013 m. Klaipėda įkuria prestižinį kūrybinių industrijų objektą, kuris ilgainiui tampa patrauklus tiek uostamiesčio, tiek kitų Lietuvos miestų kūrėjams.
  • 2020 m. Žodžių deriniai „Sukurta Klaipėdoje“, „Klaipėdos stilius“, „Uostamiesčio formatas“, tampa idėjų kokybės sertifikatu.
  • Minėti kūrybinių industrijos sektoriai Klaipėdoje dominuoja dar 2 ateinančius dešimtmečius.
  • Laisvė visada yra kažkur šalia.

2013-06-03 Verslo inkubatoriuje – žinios ir patirtis iš pirmų lūpų

Naujos pažintys, naujos žinios, o tuomet – ir naujos įmonės: Klaipėdoje ir Ventspilyje baigiamo įgyvendinti paramos verslui projekto ENTERBANK metu sukurtas virtualusis verslo inkubatorius praaugo elektroninės erdvės ribas ir tapo veiklių jaunų žmonių aktyvaus bendravimo ir bendradarbiavimo platforma.

Anot tarptautinio projekto pagrindinio partnerio VšĮ Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros projektų vadovės Alinos Šoparės, jo metu pavyko suburti visą socialinį tinklą, kuris teikia pagrindo manyti, kad užsimezgusios pažintys ir bendravimas jo dalyvių bus plėtojami ir toliau – drauge su naujais perspektyviais verslo projektais.

Aktualios formos

Šiuolaikiškos bendradarbiavimo platformos kūrimą paskatino prieš ketverius metus uostamiestyje atliktas kūrybinių verslų tyrimas, atskleidęs, kad jaunieji verslininkai mielai naudotųsi tokiomis viešomis paslaugomis, kaip marketingo konsultacijos ir mokymai.

Atsižvelgiant į šiuos bei kitus pageidavimus buvo sumanytas projektas ENTERBANK, arba „Virtualios verslo paramos infrastruktūros Baltijos šalyse kūrimas“, pagal Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo abipus sienos programą Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros vykdytas kartu su Ventspilio „Digital centru“ ir LCC tarptautiniu universitetu. Projektą iš dalies finansavo Klaipėdos miesto savivaldybė.

Juo įsteigtas tarptautinis virtualus verslo inkubatorius www.enterbank.lt pradedantiesiems verslininkams ir visiems besidomintiems. Be įvairių virtualių paslaugų: dokumentų valdymo,  nemokamos svetainių ir serverių prieglobos ir t.t., ENTERBANK nariai naudojosi specialistų konsultacijomis bei dalyvavo seminaruose – gyvai ir virtualioje aplinkoje.

Iš viso per dvejus projekto metus buvo surengta arti dviejų dešimčių didelio lankytojų dėmesio sulaukusių nemokamų seminarų, skirtų prekės ženklų kūrimo, autorių teisių ir prekių ženklų apsaugos, komunikacijos, buhalterijos, elektroninės komercijos, reklamos kampanijų internete, susikertančiųjų medijų bei kitoms aktualioms temoms, kurias apžvelgė šių sričių specialistai, o LCC tarptautiniame universitete šiuo laikotarpiu įvyko dvi karjeros ir verslumo mugės.

ENTERBANK interneto platforma turi 330 registruotų vartotojų, kurie gali naudotis dokumentų valdymo, saugojimo, siuntimo programomis, įvairiomis aplikacijomis. Populiariausia virtualia paslauga tapo interneto svetainių ir serverių priegloba – dalyviai spėjo įvertinti interneto teikiamų galimybių reikšmę verslui.

Gavo daugiau nei tikėjosi

ENTERBANK suteiktomis galimybėmis noriai naudojęsi klaipėdiečiai akcentavo, kad viešai ir nemokamai prieinamos aktualios verslo paslaugos buvo naudingesnės ir vertingesnės nei jie buvo linkę manyti pradžioje.

Farmacijos srityje daugelį metų dirbęs Povilas Gusčius apie projekto siūlomas galimybes sužinojo internetu bei iš lanstinukų. „Iki tol jau buvau turėjęs nuosavų verslų, o šis projektas adresuotas pradedantiesiems. Vis dėlto nusprendžiau pasinaudoti proga. Gavau daug daugiau nei tikėjausi. Įgijau naujų kontaktų, žinių ir, kas itin svarbu, sutikau daug pozityviai mąstančių žmonių, o įkvepiantys pavyzdžiai ir palaikymas paskatino realizuoti naują verslo sumanymą“, – sakė P. Gusčius.

Pasinaudojęs suteiktu verslo krepšeliu bei ENTERBANK suburtų rinkodaros bei kitų sričių ekspertų patarimais, vyras įkūrė bendrovę „Biofarmacija“, kuri platina Izraelyje pagamintus maisto papildus. Šiuo metu šalies vaistinėse galima įsigyti jau keturis „Biofarmacijos“ ženklu pažymėtus gaminius, o bendrovės komanda planuoja tolesnę plėtrą.

Anot P. Gusčiaus, pradedantieji dažnusyk neįvertina kompleksinio požiūrio į verslo kūrimą reikšmės. „Jeigu būčiau startavęs be papildomos pagalbos, būčiau pataupęs pinigų rinkodaros konsultacijoms, interneto svetainei ir įvairiems kompetencijos ugdymo seminarams. Gavęs visa tai nemokamai, patyriau didžiulę šių dalykų praktinę grąžą, ir daugiau neabejoju jų reikšme“, – teigė pokalbininkas.

Rinkodaros konsultantas Donatas Jonikas ne tik pasinaudojo projekto metu ekspertų teiktomis teisinėmis ir kitokiomis konsultacijomis, bet ir pats dalijosi savo žiniomis su kitais verslo inkubatoriaus nariais. Projekto metu jis pasinaudojo ir svetainių prieglobos (hostingo) paslauga – ją teikiančių interneto technologijų specialistų iš Latvijos dėmesys ir paslaugumas tapo maloniu atradimu.

„Manau, jog tokie projektai, aprėpiantys dalijimąsi praktine patirtimi ir kiekvienam verslininkui aktualias paslaugas, suteikia puikių galimybių aktyviems ir smalsiems žmonėms“, – sakė D. Jonikas.

Komentaras

 

Dmitrij KATKOV, ENTERBANK finansų ir investicijų konsultantas, LCC tarptautinio universiteto dėstytojas

 

Projekto dalyviams pačios įdomiausios buvo rinkodaros, finansų ir apskaitos sritys. Priežasčių toli ieškoti nereikia – pradedančiajam verslininkui natūraliai kyla klausimų, kaip pateikti savo paslaugą, kaip sutaupyti ir drauge efektyviai save reklamuoti, kaip gauti finansavimą savo idėjoms įgyvendinti. Sulaukiau gana daug klausimų apie eksporto finansavimą bet valiutų kurso pasikeitimo riziką – labai džiugu, kad esami ir būsimi verslininkai mąsto plačiai, neapsiriboja vien Lietuva.

 

Pradedančiajam verslininkui sudėtingiausi yra pirmieji veiklos metai – klaidų, pasitikrinimo bei ištvermės išbandymo laikas. Nesyk girdėdavau frazę: „Dirbu labai sunkiai, bet piniginio rezultato taip ir nėra.“ Be abejo, verslo pradžioje tai yra normalu, tačiau dažnos priežastys yra neracionalūs kaštai, mokesčių strategijos optimizavimo pagrindų stoka, netiklsinga finansavimo struktūra.

 

Manau, kad tokie projektai yra labai naudingi. Šiuo metu Lietuvoje turime vieną iš didžiausių jaunimo nedarbo rodiklių Europos Sąjungoje, tačiau tuo pačiu metu turime dau jaunų energinų gabių žmonių, kurie nori ir gali kurti naujus verslus. Be to, įdomu tai, jog šio projekto, orientuoto į pradedančiuosius, metu sulaukėme didelio susidomėjimo ir iš vidutinio dydžio įmonių, gyvuojančiu 2-5 metus: anot vieno verslininko, tai buvo puiki galimybė nemokamai patobulinti savo finansų valdymo, rinkodaros bei strategijos žinias.

 

2013-05-28 FESTIVALYJE IKRA MADA – BALTIJOS MADOS BANGA

Praėjusį savaitgalį uostamiestyje tęstinumą šventė iškart du Klaipėdos regiono kūrybinių industrijų asociacijos IKRA inicijuoti renginiai: Baltijos šalių mados festivalis IKRA MADA ir bendruomenės šventė Senamiesčio turgaus naktis.

IKRA MADA, pernai tuo pačiu metu surengta neįpareigojančiu mados šou vardu, šiemet sugrįžo su ambicija tapti tarptautiniu festivaliu. Iniciatyvą bendradarbiauti su Baltijos bei Skandinavijos šalimis rengiant tarptautines kūrybines dirbtuves bei jas vainikuojantį renginį palaikė ir projektą finansavo Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje.

Šeštadienį „Švyturio menų doke“ vykusiame renginyje 16-a skirtingų – nuo konceptualių iki praktiškų – drabužių kolekcijų, akcentavusių tvariosios mados prioritetą, pristatė dizaineriai iš Lietuvos, Estijos, Švedijos, Kaliningrado srities (Rusijos Federacija) bei Ukrainos: Eva Baliul, Kristina Valančiūtė,  Agnė Deveikytė, Thom Bara, Atėnė Malinauskaitė, Ugnė Martinaitytė, Simona Slavinskaitė ir Jovita Keko, Raimundas Petreikis, Marija Pakalniškytė, Ieva Užkurataitė, Asta Labžentytė, Liisa Soolepp, Karin Giljė ir Emma Pettersson, Dmitrijus Kudriavcevas, Marija Suchomlina, Polina Reznyčenko. Festivalis sulaukė didelio publikos dėmesio – jį stebėjo pusketvirto šimto žiūrovų.

Rengėjai džiaugėsi idėjų bei išraiškos įvairove ir dizainerių susidomėjimu, paskatinusiu ir naują mintį – svarstyti galimybę ateityje paversti IKRA MADA migruojančiu festivaliu, kuris kasmet dalyvius sukviestų vis į kitą Baltijos šalių miestą.

Idėja patiko iš Linčiopingo (Švedija) atvykusiam dizainerių Karin Giljė ir Emmos Pettersson duetui „twenty-eight days into september“: festivalyje dalyvavusių viešnių teigimu, įkvepiantis kolegų iš Lietuvos pavyzdys skatina jas rimtai svarstyti galimybę organizuoti analogišką renginį arba imtis bendro projekto.

Po šio renginio Senajame turguje sėkmę pakartojo ir stiliaus temą plėtojo pernai spalį surengta meninė provokacija „Senamiesčio turgaus naktis“. Jos programa rūpinęsi Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra (KEPA) ir Klaipėdos jaunimo teatras šiuosyk kvietė žiūrėti legendinį nebylųjį Čarlio Čaplino filmą „Mažylis“, akompanuotą Roko Zubovo ansamblio „Nepaklusnieji“, įvertinti Eduardo Balsio menų gimnazijos auklėtinių sukurtų avangardinių drabužių bei lietuviško vintažo – Vitalijaus Čepkausko ir Sonatos Žižienės seniau sukurtų aprangos kolekcijų.

Sezoninių patiekalų ir gėrimų iš pienių kvietė skanauti kūrybingos kulinarės, eilė nutįso prie Klaipėdos universiteto Menų fakulteto studenčių visą vakarą kepamų blynų; į šurmulį įsitraukė grupė „Hit Kick“, menininkų grupė „Žuvies akis“ ir kiti kūrėjai.

Nuotaikinga iniciatyva sutapo su miesto politikų gvildenamais ketinimais regeneruoti turgų ir jo teritoriją, suteikiant jai daugiau socialinio ir kultūrinio reikšmingumo, tad šventines naktis ilgainiui papildys oficialūs valdžios žingsniai.

2013-05-21 Gegužės 22 d. kviečiame į seminarą

Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra kviečia į pažintinį seminarą „Ateities technologijų įtaka kūrybiniam verslui". 
Gegužės mėn. 22d. (trečiadienis), 11.00 -16.00, H.Manto 84, Klaipėda


Lektorius - Saulius Lapienis, Lietuvos inovacijų centro projektų konsultantas, ilgametis inovatyvių verslo projektų konsultantas.


Seminaro metu bus virtualiai pristatomos naujausios kūrybinės technologijos, jų poreikio ir paklausos formavimas - žmonių kasdieninio gyvenimo kokybės gerinimui, versle, urbanistikoje ir kitose srityse. Virtualiose ekskursijose bus kalbama apie:
- naujos kartos medžiagas, kurias galima integruoti į bet kurią verslo sritį;
- naujos kartos skaičiavimo techniką ir naujas galimybes;
- naujos kartos bio pluoštą, kurį galima pritaikyti daugelyje verslo sričių;
- pradinė informaciją apie kosmoso technologijas ir jų pritaikomumą kasdieniniame versle;
- 3D technologijas versle.


Registracija į seminarą būtina:

https://docs.google.com/forms/d/1I4aA_3hGvPFSznogz6p6UAtcAyxoXNQY-UNG4793VY4/viewform 

Seminaras bus tiesiogiai transliuojamas internetu svetainėje www.enterbank.lt 

2013-05-09 GEGUŽĘ KLAIPĖDOJE – IKRA MADA

Gegužės 18 d., šeštadienį, 19 val. „Švyturio menų doke“ (Naujoji Uosto g. 3, Klaipėda) vyks gaivia uostamiesčio tradicija tampantis Baltijos šalių mados festivalis IKRA MADA. Sumanytas pernai kaip nauja šalies dizainerių kolekcijų pristatymo bei įvairių sričių kūrybininkų bendradarbiavimo platforma, šiemet renginys į Klaipėdą sukvies ambicingus dalyvius iš Lietuvos, Kaliningrado srities (Rusija), Estijos, Švedijos bei kitų Baltijos šalių.

IKRA MADA, praėjusiais metais užpildžiusi tuščią mados pristatymų uostamiestyje nišą, šiemet matuojasi festivalio vardą, tarptautinio renginio statusą bei aktualią tvariosios mados temą. Klaipėdos regiono kūrybinių industrijų asociacijos IKRA suvienyti skirtingų kūrybos sričių bendraminčiai iš Lietuvos: prodiuserė Jurga Sutkutė, choreografė ir viena iš Klaipėdos šiuolaikinio šokio teatro „Padi Dapi Fish“ įkūrėjų Agnija Šeiko, režisierius Vaidas Kvedaras, muzikos prodiuseris Kristijonas Lučinskas, VJ Simas Gineika (Eatyourwork), architektas Vitalijus Jankūnas, žurnalistė Valerija Lebedeva – bei jiems talkinanti komanda ruošia antrąją mados šventę.

Renginio metu savo sukurtas drabužių kolekcijas pristatys lietuviai Eva Baliul, Agnė Deveikytė, Tomas Baranauskas, Kristina Valančiūtė, Raimundas Petreikis, viešnios iš Švedijos – „The twenty-eight days into september“ duetas Karin Giljė ir Emma Pettersson, svečiai iš Rusijos Dmitrijus Kudriavcevas, Marija Suchomlina ir Jekaterina Ničiporenko bei kiti. Rengėjų džiaugsmui, į festivalį vis aktyviau įsitraukia debiutuojančių klaipėdiečių pajėgos: Marija Pakalniškytė bei Vilniuje studijuojančios Ieva Užkurataitė ir Asta Labžentytė.

Anot festivalio IKRA MADA prodiuserės Jurgos Sutkutės, festivalis siekia plėtoti išskirtinę tradiciją ir turėti savitą veidą. „Šių metų leitmotyvas – tvarioji mada. Ji akcentuoja naudojamų audinių ilgaamžiškumą, kokybės ir asmeninio stiliaus prioritetą trumpalaikių tendencijų atžvilgiu. Tai – kitoks požiūris į madą nei esame įpratę, – sakė J. Sutkutė. – Jo apraiškų gausu ir dizainerių pasiūlytuose kolekcijose: kūrėjai naudoja natūralius audinius, trikotažą. Šiemet planuojamų pristatyti kolekcijų įvairovėje mane žavi ir dizainerių šmaikštumas, žaismingas požiūris į įvairias stiliaus klišes.“

Įžanga į festivalį IKRA MADA tapo asociacijos kartu su partnere Kaliningrado kultūrinių iniciatyvų skatinimo agentūra „Tranzit“ balandžio-gegužės mėnesiais uostamiestyje surengtos kūrybinės dirbtuvės. Jų metu dizaineriai, fotografai, audiovizualinių menų ir kitų kūrybinių profesijų atstovai iš Klaipėdos bei Kaliningrado (Rusija) dalyvavo paskaitose ir užsiėmimuose, skirtuose cross-media technologijos bei tvariosios mados temoms.

Jauniems profesionalams skirtos kūrybinės dirbtuvės ir finalinis šou – asociacijos vykdomo projekto „Creative Industries as a key driver for innovations in the Baltic Sea Region” („Kūrybinės industrijos kaip inovacijų Baltijos jūros regione veiksnys“), kurį remia Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje (www.norden.lt), renginiai. Projektu siekiama išplėtoti kūrybininkų iš kaimyninių šalių bendradarbiavimą ir suteikti jam aktualią kryptį.

Bilietais į renginį prekiaujama per „Tiketą“.

Anketa modeliams, norintiems dalyvauti renginyje – čia.

2013-05-09 Senajame turguje – retrostiliaus naktis su Čarliu Čaplinu

Kitą šeštadienį, gegužės 18-ąją, 21 val. Klaipėdos senajame turguje šurmuliuos antroji meninė provokacija „Turgaus naktis“. Didelio pasisekimo praėjusį spalį sulaukusios akcijos  pavasarinė versija bus kupina jau išmėgintų kozirių ir naujųjų atrakcijų, kurios yra skirtos paversti miesto viduryje esančią turgavietę kultūriniu miesto centru. Kol kas – bent vienai nakčiai.

 

Antrosios provokacijos šūkis – „Nuo Čarlio Čaplino iki haute couture“ – sufleruoja, kad prie muzikos ir ritmų, jau rudenį drebinusių turgaus erdvę, šiuosyk jungiamas kinas bei mada. Tiesa, tik nesenstantys. Kaip tai įmanoma? „Nebyliojo kino simbolis Čarlis Čaplinas savo unikaliu žavesiu ir stiliumi iki šiol pataiko tiesiai į kiekvieno žiūrovo širdį“, – ilgai atsakymo neieško vienas renginio organizatorių, Klaipėdos jaunimo teatro vadovas Valentinas Masalskis. „Turgaus naktį“ legendinis Čarlis atgis ir turės deramą draugiją: nebyliojo kino šedevrą „Mažylis“, kuris bus rodomas dideliame ekrane, įgarsins pavydėtinas taperis – pianistas Rokas Zubovas ir ansamblis „Nepaklusnieji“, kurio pavadinimas atspindi muzikantų pasiryžimą nesivadovauti stilistinėmis ir kūrybinėmis klišėmis.

 

Stilingo šurmulio mėgėjų laukia lietuviško vintažo pristatymas: menininko Vitalijaus Čepkausko sukurtos kolekcijos „Siluetai“ drabužiai, vilkimi Klaipėdos jaunimo teatro aktorių, pavirs savarankiškais personažais su savo gyvenimo istorijomis. „Šie drabužiai įkūnija mintį ir yra atsparūs trumpalaikėms tendencijoms, komerciniams kūrėjo interesams bei pirkėjo tuštybei, – šypsojosi V. Čepkauskas. – Esu įsitikinęs, jog tarnystės verta ne gerovė, o žmogiškumas. Ir šiuo požiūriu „Turgaus nakties“ iniciatyva man atrodo labai aktuali.“

 

Nemokamus pasirodymus miestiečiams taip pat dovanos Klaipėdos kamerinio orkestro vadovas Mindaugas Bačkus su mokiniais, menininkų grupė „Žuvies akis“, gatvės cirko trupė „Le Artist“, gatvės šokių klubas „Ufas“, S. Šimkaus konservatorijos jaunųjų atlikėjų kolektyvas ir muzikos grupės „Funk in“ bei „Hit Kick“. Žaismingomis skrybėlėmis turgaus erdvę puoš Eduardo Balsio gimnazijos mokiniai bei Simono Dacho gimnazijos mokiniai.

 

Anot vienos iš renginio organizatorių, Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros direktorės Raimondos Laužikienės, vaikantis žinių ekonomikos skatinimo, nevalia užmiršti viešųjų miesto erdvių kultūros. „Kviečiame verslininkus bei menininkus, kurie turi ką parodyti ir ką parduoti, įsilieti į „Turgaus nakties“ žaismą: laukiami visų sričių dizaineriai su savo gaminiais, vintažinių drabužių pardavėjai, kolekcininkai, blusturgių fanai ir jiems prijaučiantieji, – kvietė R. Laužikienė. – Į turgų žadėjo atvykti būrelis švedų ir vokiečių dizainerių su savo gaminiais, kolegos iš Vilniaus, bet prekystalių užteks visiems!“

 

Išliks daugelį pernai nustebinusi dalijimosi tradicija: vos už kelis centus bus galima paskanauti neįprastos sriubos bei arbatos, jokios kulinarinės konkurencijos nebijančių studentiškų blynų.

Klaipėdiečiai galės ne tik mėgautis organizatorių paruošta programa, bet ir išbandyti savo jėgas Klaipėdos universiteto Dailės katedros studentų rengiamose kurybinėse dirbtuvėse.

 

„Tikimės, kad jaunųjų menininkų pasirodymai turguje taps tradicija, o ši miesto vieta susigrąžins primirštą miesto širdies, kurioje visi, nuo pono iki tarno, pirkdavo, parduodavo, dalydavosi ir bendraudavo“, – sakė V. Masalskis.

 

Šis nemokamas renginys – Klaipėdos regiono kūrybinių industrijų asociacijos (IKRA) vykdomo projekto „Kūrybinės industrijos kaip inovacijų Baltijos jūros regione veiksnys“, kurį remia Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje (www.norden.lt), bei Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros ilgalaikio projekto, skirto kūrybinių industrijų plėtotei, dalis.

 

Daugiau informacijos suteiks

 

Raimonda Laužikienė
Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros direktorė

Klaipėdos regiono kūrybinių industrijų asociacijos valdybos narė

Tel. mob. tel. 868753857

El. p. raimonda@kepa.lt

 

Valentinas Masalskis

Klaipėdos jaunimo teatro vadovas

Mob. tel. 869830069

2013-05-08 Kviečiame dalyvauti Turgaus naktyje

Kviečiame š. m. gegužės 18 d. Klaipėdos menininkus, gyventojus ir svečius dalyvauti meninėje provokacijoje "Senamiesčio turgaus naktis". Kviečiame visus 21:00-24:00 ateiti į Senojo turgaus teritoriją ir dalyvauti meninėje provokacijoje!

Jei turgus galėtų kalbėti, jis pasakytų maždaug taip: "Ateikite į mano naktį! Čia aktoriai, šokėjai, nebylus kinas, drabužių kolekcijos ir gyva muzika." Prakalbinkime turgų kartu!

Renginio plakatą galite pamatyti čia.

 

2013-05-08 Kviečiame dalyvauti konferencijoje „Asmenybė, erdvė ir kūrybinės technologijos gyvybingame mieste“

Gegužės 17 d. tarptautinė KKI konferencija „Asmenybė, erdvė ir kūrybinės technologijos gyvybingame mieste".

Konferencijoje pagrindinis dėmesys bus skirtas šioms temoms:

• viešųjų erdvių, urbanistinės infrastruktūros plėtra, apleistų teritorijų pritaikymas investicijoms, didinant miestų investicinį patrauklumą bei prisidedant prie jų tarptautinio konkurencingumo didėjimo;
• Ekonomikos integralumas per vertės kūrimo tinklų plėtrą; mažų, imlių žinioms verslo įmonių įsiliejimas į tarptautines vertės kūrimo grandis, ypač Šiaurės ir Baltijos valstybių regione(integruotus mokslo, verslo, meno ir studijų centrus - slėnius, klasterius ir kt.);

• Tiesioginių užsienio investicijų į kūrybinių ir kultūrinių industrijų sektorių pritraukimo ir kūrybinių industrijų produkcijos bei paslaugų eksporto galimybės.

Konferencijos programą lietuvių kalba galite peržiūrėti čia.

Konferencijos programą anglų kalba galite peržiūrėti čia.

Konferencija vyks anglų kalba su vertimu į lietuvių kalbą.

Kviečiame registruotis į konferenciją čia: http://goo.gl/icRL4

Patvirtinimą dėl dalyvavimo konferencijoje atsiųsime atrinktiems kandidatams.